Apie audinius

Kasdieniame gyvenime audiniai mus supa visur: tai drabužiai, lovatiesės, užuolaidos, baldų apmušalai, kilimai, gobelenai ir kt. Tačiau ar išties juos pažįstame? Audiniai gaminami iš persipinančių ir glaudžiai susijusių siūlų. Pagal tai, iš ko jie pagaminti, audiniai skirstomi į natūralius ir dirbtinius. Pirmieji ilgą laiką buvo gaminami iš žolių ir tik XIX amžiaus pabaigoje vienoje iš didžiųjų mados šalių Prancūzijoje pradėti gaminti dirbtinių pluoštų audiniai. Neilgai trukus Vokietijoje ir Amerikoje paplito sintetiniai audiniai.

Istorijoje nebuvo dienos, kuomet audiniai nebūtų vertinami ne tik kaip praktiška, bet ir prabangos prekė. Labiausiai vertinti audiniai – aksomas ir, žinoma, šilkas. Šilko keliais ši audinių karaliene tituluojama medžiaga keliavo iš pat egzotiškosios Kinijos į grožio ištroškusią Europą.

Senovėje audiniai marginti augaliniais, gyvūnų, tautiniais motyvais. Audinių puošnumas, raštai, spalvingumas nurodydavo žmogaus socialinę padėtį ir jo statusą. Vargu, ar šiandienos nuolat skubanti moteris apsidžiaugtų gavusi dovanų medžiagos gabalą, tačiau senovėje audiniai buvo prabangiausia dovana. 

Audiniai taip pat neatsiejama etnologijos dalis. Žvilgtelėkite į prosenelių skrynias – jos pilnos austų, įvairiais raštais puoštų juostų, staltiesių, lovatiesių ir kitų audinių. O tapti gera audėja buvo beveik kiekvienos merginos svajonė.  Okupacijos laikotarpiu, kuomet drabužių pasirinkimas parduotuvėse buvo itin skurdus, moterys graibstydavo spalvomis ir raštais išsiskiriančius audinius ir pagal žurnaluose rastus brėžinius siūdindavosi įmantrių siluetų drabužius. Amžiai, mados, stiliaus samprata keitėsi, tačiau audinių vertė šiandienos visuomenėje nepakito.

Šiuo metu audiniai skirstomi pagal spalvas ir tekstūrą. Pagal spalvas audiniai gali būti vienspalviai ir įvairių spalvų, pagal tekstūrą – ploni, stori, reti, minkšti, šiurkštūs ir sunkūs. Daugumai moterų audinių tekstūra ne mažiau svarbi nei drabužio modelis. Besirinkdamos apdarus vertiname ne tik jų stilistiką, tačiau ir audinio kokybę. Juk šaltomis žiemos dienomis taip norisi prisiglausti prie šiltų, minkštų medžiagų, o karštomis vasaros mielai renkamės lengvai krintančius, plonyčius ir vėjo plaikstomus audinius.Tačiau audiniai vilioja ne tik lytėjimo receptorius. Raštų ir spalvų margumynai tiesiog įtraukia grožio ištroškusias akis, jie gali pasakoti istorijas, atvaizduoti meno kūrinius, o spalvų intensyvumas skatina pasinerti į juos. 

Audinių kokybė – iš jų gaminamų daiktų garantas. Žinoma, galima pataupyti ir įsigyti gaminius iš prastų audinių. Tačiau tai vargiai patenkins mūsų estetinius poreikius. Juk kokybiški audiniai garantuoja puikią estetinę išvaizdą, ilgaamžiškumą ir, žinoma, asmeninį jų savininko pasitenkinimą.